Girdziusas's Weblog

Just another WordPress.com weblog

Alfredas Girdziušas Paliesius “Geležinė logika” 2009/04/20

Filed under: Uncategorized — Alfredas Girdziusas @ 19:39
Tags:

Logika yra logika!!!

Geležinė logika.

Sovietiniais laikais gerų knygų buvo badas. Knygynuose kalnai gulėdavo Lenino raštų, Brežnevo „pakeltos velėnos“, visokio plauko enkavedistų, stribų bei sovietinių banditų „prisiminimai“. Tuos „prisiminimus“, žinoma, rašydavo ne kelias klases baigę tų daugiatiražinių knygiūkščių „autoriai“, bet samdyti, tikriau, gavę partinę užduotį, žurnalistai, rašytojai. Buvo ir žinomų visame pasaulyje autorių parašytų gerų knygų, bet jos, kaip įprasta, buvo išleidžiamos pirmiausia rusų kalba. Ir pirkdavome. Tas knygų badas versdavo graibstyte graibyti į lietuvių kalbą verstus kūrinius, kurie po rusiškųjų vertimų prekyboje pasirodydavo tik po 4-5 metų. Žodžiu, tas lietuviškų knygų „limitas“ buvo ne kas kitas, o užslėptas tikslingas lietuvių tautos rusinimas.
Taigi, teko pirkti tai, kas buvo ir skaityti rusiškai…
Vieną dieną atsliūkinau Vilniuje į centrinį knygyną, esantį tuo metu, taip vadinamame, Lenino prospekte. Knygų išdėstymo tvarka, viršelių spalvos ir tos pačios pardavėjos iki nuobodumo pažįstamos. Keli pirkėjai. Vienas stovi šalia prekystalio ir varto kažkokią knygą. Nėra pirkėjų, reiškia nėra ir deficito. Bet mane sunku apgauti. Jeigu lankytojas varto knygą ilgiau kaip penkias minutes, reiškia jo rankose jei ne deficitas, tai nors kažkas protingai parašyta. Sukdamas ratus prislenku arčiau ir vaidinu, kad domiuosi „Politine ekonomija“, drybsančia man priešais, o akys vis krypsta į kaimyną – kas ten per knyga? Aš net susiriečiu iš smalsumo. Kostiumuotasis kaimynas verčia puslapį po puslapio, kažką murma, kiloja antakius. O man spirga perskaityti nors pavadinimą tos knygos. Pagaliau vyras pastebi kaip aš neriuosi iš kailio, kad sužinočiau ką jis varto. Lėtai bei išdidžiai knyga užverčiama ir pakišama man panosėn.
„Logika“!!!
-Apie ką šis romanas? – veblenu aš.
Išdidusis, matyt apsiskaitęs žmogėnas, dar išdidžiau pareiškia, kad tai ne romanas, o visas mokslas apie logiką.
-O koks šio kūrinio pagrindinis siužetas? – dabar jau aš išdidžiai paklausiu, nes kažkada buvau girdėjęs, kad knygos vertę nulemia kažkoks siužetas.
-Na, vaikine, šio kūrinio herojumi gali būti ir tu. Tai, kas čia parašyta, galima pritaikyti ir tau, paaiškinti viską apie tave. – dėsto mano pašnekovas.
Aš užsidegu. Viską paaiškinti! Tai stebuklas!
-O, o, o kaip? –veblenu aš.
Kostiumuotas apsiskaitėlis išdidžiai pakelia pirštą į dangų ir klausia:
-Ar turi, tarkim, akvariumą?
-Taip…
-Na, matai, logiškai galvojant, ten turėtų būti ir vandens ir žuvyčių?
-Žinoma, kad yra…
-Na, matai, reiškia myli žuvytes, prižiūri. Peršasi logiška išvada, kad ir gamtą myli? Keliauji?
Aš patvirtinu jo išvadas.
-Na, matai, jeigu myli gamtą tai, peršasi logiška išvada, kad myli ir merginas.
Man net širdį suspaudė tokia logiška išvada. Po velnių, aš tikrai jas myliu! Aš kinktelnu tris ar penkis kartus galvą, kad patvirtinčiau jo logiškas išvadas.
-Na, matai, peršasi logiška išvada, kad mylėdamas merginas tu nelinkęs kibti prie vyrukų, tai yra nesi žydras…
Aš išsižiojau iš nuostabos. Jie manęs visai netraukia. Net pirty aš jų nepastebiu, velniai griebtų. Na ir logika!!! Stebuklas…
-Na, matai, logiška išvada peršasi – esi normalus vaikis! – vyras vėl išdidžiai pakelia pirštą, lėtai apsisuka ir lėtai išeina pro duris.
„Logika – tai stebuklas! Viską galima paaiškinti. Viską… “- mano smegeninėje užvirė košė. Stveriu „Logiką“, lekiu prie kasos, moku rublius ir išdidžiai išeinu pro duris su didžiausiu savo gyvenime turtu. Ir dar lietuviškai parašytu.
Be amo lekiu į bendrabutį kuriame gyvenau ir čia susitinku geriausį savo kurso draugą. Tas alkanomis akimis žiūri į knygą ir klausia:
-Naujas romanas???
-Koks čia romanas! – išdidžiai, išdidžiau net kaip anas išdiduolis, pakeliu į dangų pirštą. – Tai mokslas apie logiką!
-Logiką??? – išplečia akis draugas.
-Galima viską paaiškinti logiškai. Galiu ir apie tave viską iškloti…
-Apie mane? Na, na? Klok…
-Ar turi akvariumą?
-Neeee… – nesupranta draugas.
-Na, matai, peršasi logiška išvada, kad esi žydras, na, pederastas… –užjausdamas draugą palinguoju galvą ir nueinu į savo kambarį…

Reklama
 

One Response to “Alfredas Girdziušas Paliesius “Geležinė logika””

  1. Anuška Says:

    -Ar turi akvariumą? :DDD

    Oi, tu, Alfredai Alfredai… :DDD


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s