Girdziusas's Weblog

Just another WordPress.com weblog

Alfredas Girdziušas “Ne – karui keliuose!” 2009/04/26

Alfredas Girdziušas
Akcija „Ne – karui keliuose“ atkeliavo pas čiurlioniukus …

Kada policijos komisaras įėjo į klasę visi vaikučiai atsistojo. Choru atsakė į pasisveikinimą, atsisėdo ir vėl, kaip susitarę, dairėsi į duris. Jie laukė ir kito komisaro. Komisaro Rekso…
Lietuvos nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus 4c klasės mokytoja Jolanta Trapkauskienė pakvietė į pasaulio pažinimo pamoką policijos pareigūną, kad mokiniai užgirstų nors dalį tos tiesos apie karą keliuose. Karas keliuose tęsiasi, matyt, nuo to laiko, kai buvo sukurta pirmoji judanti mašina ir jos greitis viršijo tempiančio vežimą arklio greitį. Ir kuo tas greitis didėjo, proporcingai didėjo ir aukų skaičius keliuose.
Karas keliuose. Sakoma, kad žuvus vienam žmogui, įvyksta tragedija, kada žūsta daug žmonių – čia jau statistika. O statistika yra, deja, siaubinga. Pavyzdžiui nuo 1980 metų iki 2006 metų žuvo 21398 žmonės – vidutiniškai per 27 metus kasmet žūdavo po 793 žmones, t.y. kasdien po 2 nelaimėlius, o sužeista per tą laikotarpį – net 157506 žmonės. Tad kasmet vidutiniškai sužeista buvo 583 žmonės, kasdien – po 16 žmonių.
Jeigu anksčiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas vairuotojams, tai šiandien tame „kare“ buvo pastebėtas ir kitas labai aktyvus to „karo“ dalyvis – pėstysis. Vairuotojai, kaip „pirmu smuiku grojantys“ šio „karo“ dalyviai, padaro apie 69 procentus tų nusikaltimų, pėstieji ir dviratininkai – 27,5 procento. Bet žūsta ir sužeidžiama daugiau pėsčiųjų ir dviratininkų, o ne vairuotojų! Jeigu statistinis vairuotojų aukų skaičius siekdavo 1 žmogus per dvi paras, tai pėsčiųjų ir dviratininkų – kasdien po vieną žmogų! Ir dar. Beveik pusė(!) – apie 48 procentus nelaimių – užvažiuota ant pėsčiojo arba dviratininko…
Tad ar nevertėtų pėsčiajam pagalvoti apie šios statistikos kruviną išklotinę…
Labai didelis nelaimingų atsitikimų keliuose skaičius pasiekė tokią ribą, kurios jau negalima toleruoti. Lietuvos žiniasklaida, norėdama atkreipti ne tik valdžios atstovų, bet ir visų šalies piliečių, ypač vaikų, dėmesį į tokią situaciją, paskelbė socialinę akciją „Stop – karui keliuose“. Ši akcija prasidėjo dar 2006 metų lapkričio 15 dieną. Pradėta gaminti specialūs akcijos lipdukai, atšvaitai.
Žinoma, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Kęstutis Griškevičius, nors ir atvyko be „komisaro“ Rekso, nepasakojo vaikučiams apie tą kruvinąją statistiką, bet vaikučiai klausėsi išsižioję ir mišku kėlė rankutes norėdami atsakyti į komisaro užduodamus klausimus apie kelių eismo taisykles. Pasirodo mokinukai ne tokie ir pėsti – žinojo, kad gatvę reikia kirsti skersai, o ne įstrižai arba… išilgai. Deja, jie tik nežinojo pavardės pačio pačiausio vyriausiojo Vilniaus miesto komisaro, bet tai nesukliudė gerbiamam Kęstučiui Griškevičiui įteikti komisariato dovanas patiems aktyviausiems mokiniams. Visiems mokiniams buvo įteikti specialūs atšvaitai, kuriuos galima nešioti prisirišus prie drabužio. Kiekvienas mokinukas be to gavo ir nuostabią Jeronimo Lauciaus knygutę „Tai sutarta?“, kurią kaip dovaną vaikams išleido Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija. Ir gerbiamas K.Griškevičius, tiesiogiai prisidedantis prie šios akcijos, palinkėjo vaikučiams įdėmiai perskaityti ir išmokti kaip turi jie elgtis patekę į panašias situacijas, kurios aprašomos toje knygelėje, ir išmoktų apsaugoti save. Kad vaikai geriau įsisavintų tai, ką perskaitė ir pamatė nupieštose situacijose, galės patys nuspalvinti paveikslėlius, o vėliau apgalvoti, aptarti su tėveliais, mokytojais ir draugais. Tai knygutė, kurioje pateikti galimi įvykai ne tik keliuose, bet ir namuose, parduotuvėje, pas draugus, kelionėje… Tai knygutė, kurioje pasakojama kaip apsisaugoti ne tik nuo patrakusių mašinų, bet ir nuo sukčių, vagišių, plėšikų…
Atsisveikindami su „angelu sargu“, kuris labai įdomiai papasakojo apie policininkų darbą, bet, deja, kaip vėliau išsidavė visa klasė, atvyko be „komisaro“ Rekso, vaikai svečiui įteikė taip pat dovanėlę – nuostabų puoduką, iš kurio komisaras galės atsigerti karštos arbatos stovėdamas šaltoje gatvėje ir saugodamas juos nuo netikusių vairuotojų…

Reklama
 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s