Girdziusas's Weblog

Just another WordPress.com weblog

2013 m. kovo 28 dienos įspėjamasis mitingas Lietuvos sostinėje Vilniuje, Kudirkos aikštėje. Pijaus ir Alfredo Girdziušų fotoreportažas 2013/03/31

 

IMG_3567 IMG_3568

KVIETIMAS

Š.m. kovo 28 d. (ketvirtadienį) 12 val. Vilniuje, V.Kudirkos aikštėje prie LR Vyriausybės įvyks

m i t i n g a s

Reikalausime:

–          Nekurti teritorinės autonomijos su 3-mis valstybinėmis kalbomis,

–          Neiškraipyti autentiškų Lietuvos vietovardžių;

–          Gatvių pavadinimus, piliečių vardus ir pavardes rašyti tik valstybine lietuvių kalba;

–          Visiems abiturientams vienodo valstybinės lietuvių kalbos egzamino;

–          Nepažeisti Tautos ir tautinių bendrijų teisių;

–          Laikytis Konstitucijos, įstatymų, vykdyti teismų sprendimus;

–          Nutraukti koalicinę sutartį su LLRA.

Kviečiame visus neabejingus Tėvynės ir kalbos likimui dalyvauti mitinge.

Lietuvos konstituciniai principai negali būti derybų su kitomis valstybėmis objektu.

Lenkijos URM R. Sikorskio pareiškimas susiejant mažumų klausimus su energetikos projektais yra tolygus spaudimui ir šantažui.

Kviečiame pasirašyti peticiją „REIKALAVIMAS ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“ (ieškoti internete „Peticijos“ ir  http://www.alkas.lt

************************************************************************************************************************************

Mitingo organizatoriai:  Lietuvos Sąjūdis, „Vilnijos“ draugija, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga

Kovo 28 d. 12 val. mitingo prie Vyriausybės

KREIPIMASIS

Į LR Ministrą Pirmininką gerb. A. Butkevičių

  • Iki šiol sunku gauti vietą pageidaujamame darželyje valstybine kalba.
  • Lenkų rinkimų akcija trukdo pasirinkti pageidaujamą švietimo įstaigą, persekioja mokinius,smerkiančius Lietuvos okupaciją ir nešiojančius trispalvę.
  • Valstybinės kalbos egzamine iš lietuviškų mokyklų abiturientų bus reikalaujama daugiau, o rašoma mažesnis pažymys negu lenkiškų ir rusiškų mokyklų abiturientams.
  • Vyriausybės darbo grupė parengė rekomendacijas kurti teritorinę autonomiją su keliomis valstybinėmis kalbomis ir diskriminuoti daugumą piliečių.
  • Vilniaus, Šalčininkų rajonų savivaldybės nesilaiko Konstitucijos, įstatymų, teismų sprendimų: kraipo autentiškus vietovardžius, gatvių pavadinimus rašo ir nevalstybine kalba.
  • Rengiamas įstatymas be referendumo keisti valstybinės kalbos abėcėlę.

REIKALAUJAME:

 1. Laikytis Konstitucijos, įstatymų, vykdyti teismų sprendimus, nepažeisti Tautos ir tautinių bendrijų teisių, nutraukti koalicijos sutartį su įstatymų nesilaikančia Lenkų rinkimų akcija.

2. Nedelsiant sudaryti galimybę pasirinkti švietimo įstaigą valstybine kalba, dviem ir trim kalbom veikiančias seniūnijų mokyklas pervesti į aukštesnį Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldumą, išspręsti Seinų krašto ir kitų užribio lietuviškų mokyklų reikalus.

3. Visiems įvesti vienodo turinio ir vienodai vertinamą valstybinės kalbos egzaminą.

4. Panaikinti Konstitucijai, įstatymams, mokslo išvadoms prieštaraujančias darbo grupės rekomendacijas dėl Vyriausybės programos X skirsnio įgyvendinimo ir pavesti tai daryti mokslininkams bei Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

5. Vietovių, gatvių pavadinimus, piliečių vardus, pavardes pagal Konstituciją ir toliau rašyti valstybine kalba.

Lietuvos Sąjūdis

„Vilnijos“ draugija

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga

Asociacija „Lietuvos Latvijos forumas“

IMG_3569 IMG_3571 IMG_3572 IMG_3574 IMG_3576 IMG_3577 IMG_3578 IMG_3579 IMG_3580 IMG_3584 IMG_3586 IMG_3588 IMG_3589 IMG_3590 IMG_3591 IMG_3592 IMG_3595 IMG_3597 IMG_3599 IMG_3600 IMG_3601 IMG_3602 IMG_3603 IMG_3604 IMG_3606 IMG_3608 IMG_3609 IMG_3610 IMG_3611 IMG_3612 IMG_3613 IMG_3615 IMG_3616 IMG_3617 IMG_3619 IMG_3620 IMG_3621 IMG_3623 IMG_3624 IMG_3625 IMG_3629 IMG_3630 IMG_3631 IMG_3632 IMG_3633 IMG_3634 IMG_3635 IMG_3636 IMG_3637 IMG_3638 IMG_3639 IMG_3640 IMG_3641 IMG_3643 IMG_3645 IMG_3646 IMG_3648 IMG_3649 IMG_3651 IMG_3652 IMG_3653 IMG_3654 IMG_3655 IMG_3656 IMG_3657 IMG_3658 IMG_3660 IMG_3661 IMG_3662 IMG_3663 IMG_3664 IMG_3665 IMG_3666 IMG_3667 IMG_3668 IMG_3669 IMG_3671 IMG_3672 IMG_3673 IMG_3674 IMG_3675 IMG_3676 IMG_3677 IMG_3679 IMG_3682 IMG_3685 IMG_3686 IMG_3687 IMG_3688 IMG_3689 IMG_3690 IMG_3691 IMG_3692 IMG_3693 IMG_3694 IMG_3695 IMG_3696 IMG_3697 IMG_3699 IMG_3700 IMG_3702 IMG_3703 IMG_3706 IMG_3707 IMG_3708 IMG_3709 IMG_3710 IMG_3711 IMG_3712 IMG_3713 IMG_3714 IMG_3715 IMG_3716 IMG_3717 IMG_3719 IMG_3720 IMG_3721 IMG_3722 IMG_3723 IMG_3724 IMG_3726 IMG_3728 IMG_3729 IMG_3730 IMG_3731 IMG_3732 IMG_3733 IMG_3735 IMG_3737 IMG_3738 IMG_3739 IMG_3741 IMG_3742 IMG_3743 IMG_3744 IMG_3746 IMG_3748 IMG_3749 IMG_3750 IMG_3751 IMG_3752 IMG_3753 IMG_3755 IMG_3757 IMG_3758 IMG_3759 IMG_3760 IMG_3761 IMG_3763 IMG_3764 IMG_3765 IMG_3766 IMG_3767 IMG_3768 IMG_3769 IMG_3771 IMG_3772 IMG_3773 IMG_3775 IMG_3776 IMG_3778 IMG_3779 IMG_3780 IMG_3781 IMG_3782 IMG_3783 IMG_3784 IMG_3785 IMG_3786 IMG_3787 IMG_3788 IMG_3789 IMG_3790 IMG_3792 IMG_3793 IMG_3794 IMG_3797 IMG_3798 IMG_3799 IMG_3800 IMG_3801 IMG_3802 IMG_3803 IMG_3804 IMG_3805 IMG_3807 IMG_3808 IMG_3809 IMG_3810 IMG_3811 IMG_3812 IMG_3813 IMG_3816 IMG_3817 IMG_3821 IMG_3822 IMG_3824 IMG_3825 IMG_3826 IMG_3827 IMG_3828 IMG_3829 IMG_3830 IMG_3831 IMG_3832 IMG_3833 IMG_6863 IMG_6864 IMG_6865 IMG_6866 IMG_6867 IMG_6868 IMG_6869 IMG_6870 IMG_6871 IMG_6872 IMG_6873 IMG_6874 IMG_6875 IMG_6876 IMG_6877 IMG_6878 IMG_6879 IMG_6880 IMG_6881 IMG_6882 IMG_6883 IMG_6884 IMG_6885 IMG_6886 IMG_6887 IMG_6888 IMG_6889 IMG_6890 IMG_6891 IMG_6892 IMG_6893 IMG_6894 IMG_6895 IMG_6896 IMG_6897 IMG_6898 IMG_6899 IMG_6900 IMG_6901 IMG_6902 IMG_6903 IMG_6904 IMG_6905 IMG_6906 IMG_6907 IMG_6908 IMG_6909 IMG_6910 IMG_6911 IMG_6912 IMG_6913 IMG_6914 IMG_6915 IMG_6916 IMG_6917 IMG_6918 IMG_6919 IMG_6920 IMG_6921 IMG_6922

Įspėjamasis mitingas prieš Lenkijos norus Lietuvoje įvesti privalomą lenkiškų(?) pavardžių rašyseną dokumentuose, gatvių  pavadinimus rašyti lenkiškai, Lietuvos “lenkiškiems” piliečiams mokiniams suteikti lengvatas laikant brandos egzaminus.

Lenkijos noras okupuoti Lietuvos žemes prasideda nuo įsakominių žestų per savo agentus kaip tomasšcevskis, Lietuvai įvesti mūsų šalies “lenkams” lengvatas per paslėptos formos “lojalumo kortelę”, per pavardžių rašymą, per lengvatas(?) “lenkiškiems” mokiniams, per „vilnonaša“ (Vilnas neša???) Antras Lenkijos žingsnis  bus – “ginti” Lietuvoje “skriaudžiamus” “lenkus”. Analogija sovietinės arba fašistinės politikos, pateisinančios agresiją: sukurk pagrindą kažką „apginti“, o kai prasidės „gynyba“, tada visos priemonės bus pateisintos ir panaudotos!

************************************* Tai gali pasikartoti!!! :

„Egzekutorius“ – šiurpi žudiko išpažintis

Artūras Andriušaitis

Leidykla „Artūras Andriušaitis ir partneriai“ lietuvių kalba išleido buvusio Lenkų Armijos Kra­jovos kario Stefano Dombskio (Stefan Dąmbski) kelioliką metų rašytą autobiografinę  knygą „Eg­zekutorius“, kuri 2010 m. Lenkijoje tapo labiausiai perkama knyga.

Šią knygą sunku skaityti. Tai šiurpi žudiko išpa­žintis. Pavėluota atgaila dėl to, ko niekada nebesug­rąžinsi – daugybės pražudytų jaunų sielų. Tai knyga apie tai, ką iš jaunos atviros būtybės padaro šoviniz­mas, skiepijamas jai nuo mažumės. Tad perženkime pasibaisėjimo slenkstį ir leiskimės į kelionę po tam­siausius žmogiškosios sielos užkaborius…

Stefanas Dombskis (Stefan Dąmbski) gimė 1925 m. gruodžio 3 d. Nosuvkos palivarke, Žešovo vaivadijo­je, Lenkijoje, grafo Kazimiežo Dombskio (Kazimierz Dąmbski) ir Ados Jendžejovič-Dombskos (Ada Jędr­zejowicz-Dąmbska) šeimoje. Jo gimtosios vietos – tai etninis ukrainiečių ir lenkų paribys Galicijoje. Ste­fano vaikystė nebuvo normali. Anksti, 1934 metais, mirė motina, tvarkiusi ūkius Nosuvkoje ir Dylon­guvkoje. Tėvas grafas Kazimiežas Dombskis vaikais nesirūpino ir 1939 metais išvyko į Kolumbiją, o iš ten į Jungtines Amerikos Valstijas, kur 1947–1952 metais Niujorke buvo lenkiško laikraščio „Nowy Dziennik“ („Naujasis dienraštis“) vyriausiasis redaktorius. Ste­faną ir jo brolį Stanislavą (Stanisław Dąmbski) po motinos mirties globojo jų netekėjusi teta. Broliai išsiskyrė 1945 metais, kai liepos mėnesį Stefanas su kitais išaiškintais savo kuopos kariais buvo permes­tas į Vakarus. Atsidūręs amerikiečių okupacinėje zonoje Vokietijoje, tarnavo sargybos kuopoje netoli Niurnbergo. Stanislavą dėl brolio pabėgimo iš Lenki­jos suėmė komunistinis saugumas; išėjęs iš kalėjimo, būdamas vos 26-erių, 1948 metais jis mirė nuo džiovos.

Penktojo dešimtmečio pa­baigoje Stefanas žaidė profe­sionalųjį futbolą. 1950 metais, tėvui padedant, emigravo į JAV. Gyveno Čikagoje, nuo 1976-ųjų – Majamyje. Nega­lėjo sau rasti vietos – vertėsi atsitiktiniais nekvalifikuotaisdarbais (transporte, prekybo­je), dažnai juos keitė. Du kar­tus išsiskyrė, jo vienintelė, jau Amžinybėn išėjusi, duktė suaugusi nepalaikė su juo ryšių.

Aštuntajame dešimtmetyje S. Dombskis pradėjo rašyti atsiminimus. Matyt, tai jam nebuvo lengvas potyris. Rašė juos keliolika metų. Juos bebaigdamas (nutrūksta tik pačioje pabaigoje, viduryje sakinio), sunkiai sirgdamas, 1993-iaisiais nusišovė.

2005 metais 177 puslapių kompiuteriu surinktas atsiminimų tekstas pateko į visuomeninį „Kartos“ fondą (Fundacja Ośrodka KARTA) Lenkijoje. Jį per­davė S. Dombskio giminės – Kristina Dombska-Ni­kols (Krystyna Dąmbska-Nichols) ir Aleksandras Dombskis (Aleksander Dąmbski). Pirmą kartą platūs atsiminimų fragmentai buvo paskelbti 2006 metais ketvirtiniame fondo žurnale „Karta“ (Nr. 47). 2010 metais „Kartos“ fondas atsiminimus išleido atskira knyga pavadinimu Egzekutorius (Egzekutor). Knyga Lenkijoje iš karto tapo bestseleriu, susidomėjimas ja neslūgsta iki šiol.

Vos tik pasirodę atsiminimų fragmentai iš karto susilaukė įnirtingo Armijos krajovos (Armia Krajo­wa, AK) veteranų pasipiktinimo bei pasmerkimo. Protestavo Pasaulinė AK karių sąjunga (Światowy Związek Żołnierzy AK, ŚZŻAK), regioniniai Len­kijos AK veteranų skyriai. Išėjusi knyga sukėlė dar didesnį šių „kovotojų“ įsiūtį. Kodėl? Todėl, kad antra­štinis Egzekutorius pirmą kartą atskleidžia tiesą apie Armijos krajovos nusikaltimus.

Armija krajova buvo viena didžiausių karinių pa­sipriešinimo organizacijų Antrojo pasaulinio karo metais. Jos indėlis kovoje prieš Lenkiją okupavu­sius nacius – didelis. Tačiau organizacijos veiklą lydi daugybė prieštaravimų, o dažnai – ir nusikaltimų šleifas. Ypač tai liečia AK veiklą tarpukario Lenki­jos okupuotose teritorijose – Rytų Lietuvoje, Vakarų Baltarusijoje ir Vakarų Ukrainoje.

Ar Armijos krajovos veikla nusikaltimais išsisky­rė tik iki 1939 metų okupuotose Lietuvos, Baltaru­sijos ir Ukrainos žemėse, ar Lenkijoje buvo kitaip? Egzekutoriaus atsiminimai leidžia teigti, kad labai panašūs procesai vyko visoje tarpukariu Lenkijos kontroliuotoje teritorijoje. Panašūs todėl, kad juos su­kėlusios priežastys – tos pačios.

Apie ką mums pasakoja Egzekutorius? Jis labai dažnai mini „šūvį į pakaušį“ – tai tarsi jo įprasta „darbo“ (robota) priemonė. Ar tai kažko neprimena? Tai labai primena bolševikų ir nacių braižą. Taip pat šį braižą žinome iš 1919–1920 metų, kai lenkų agreso­riai taip žudė karo belaisvius, ir iš 1939 metų, kai ly­giai taip pat lenkų prižiūrėtojai šaudė iš Šv. Kryžiaus kalėjimo varomus kalinius.

Egzekutorius lyg su ironija pareiškia: Dėl įdomu­mo sunaikinome visus Volksdeutsche … O juk tai buvo vokiečių tautybės buvę Lenkijos piliečiai. Kraują stingdo makabriškos ukrainiečių civilių gyventojų skerdynių scenos. Kankinių mirtis jų laukė vien dėl to, kad gimė ukrainiečiais. O juk jie buvo ukrainie­čių tautybės Lenkijos piliečiai. Argi tai – ne etniniai valymai? Kaip tai panašu į 1944 metų liepos lietuvių žudynes Vilniuje vien už tai, jog jie buvo lietuviai.

Egzekutorius vaizdžiai aprašo AK bendradarbia­vimą su komunistine Lenkijos milicija. Ar tai nepri­mena AK bendradarbiavimo su vokiečių, o paskui su sovietų okupantais Lietuvoje? Apginkluoti vokiečių kovai su bolševikų partizanais, po to su savo nau­jaisiais sąjungininkais sovietais 1944 metų vasarą griovę ir deginę Vilnių, galiausiai savo bolševikinių draugų likviduoti.

Egzekutorius gėrisi klasta apgaunant priešą – tai aprašoma Pilmano (Pillman) sušaudymo epizode. Tikslas pateisina priemones. Kaip mums tai gerai pa­žįstama iš visos santykių su Lenkija istorijos.

Egzekutorius rašo apie pasibaisėtiną beatodairiš­kumą ir žiaurumą vykdant vadovybės įsakymus. Lygiai taip pat AK galvažudžiai elgėsi ir Lietuvoje.

Egzekutorius atskleidžia ir dar vieną mums Lietu­voje gerai žinomą aspektą – aktyvų bažnyčios daly­vavimą AK veikloje. Pabaisa kunigo mantija privertė jį nužudyti savo vaikystės draugą. Fanatikams nega­liojo Aukščiausiojo įsakymai – kaip mums tai gerai pažįstama iš lenkų „apaštalavimo“ mūsų žemėje.

Autorius pabrėžia, kad AK nusikaltimai nebuvo kažkokių pavienių sadistų veiksmai – jis nurodo, jog tai buvo daroma su visišku AK vadovybės pritari­mu.

Kai Stefanas įstojo į AK, jis buvo vaikas – vos 16-os metų. Jis rašo, kad tokių kaip jis buvo absoliuti dauguma. Štai kokius „karius“, išauklėtus fanatizmo dvasia, jų vadai siųsdavo žudyti žmonių „Lenkijos vardan“.

S. Dombskis rašo: Pasibaigus karui daugelį metų ban­džiau analizuoti save patį ir galiausiai pripažinau, jog tokį žvėriškumo laipsnį pasiekiau daugiausia dėl mano auklė­jimo vaikystėje – perdėtai patriotinėje atmosferoje. Kaip stebėtinai šis prisipažinimas koreliuoja su kitu, dar gerokai iki karo parašytu prancūzo Renė Martelio (René Martel) tekstu: Jau kelinti metai esame priversti būti Lenkijos imperialistinių idėjų atgijimo liudininkais. Tai yra ta pati psichozė, ta pati kitų tautų niekinimo ir nai­kinimo dvasia, tas pats klaidų ir kvailysčių svaigulys – ką mūsų seneliai švelniai vadino „nesaikingumu“. Vienas labiausiai aliarmuojančių simptomų Lenkijoje yra intelek­tualinis ir moralinis jaunuomenės nuodijimas knygomis ir vadovėliais, kurie, persunkti lenkų tautos didybės manijo­mis, sistemingai ardo vaiko sielą, skiepydami jam neapy­kantos jausmą .

Autorius stebėtinai tiksliai įvardijo savo tapimo monstru priežastį – šovinistinį Lenkijos jaunimo auklėjimą, nuo pat mažens diegusį neapykantą ki­toms tautoms ir kitaip mąstantiems žmonėms.

Ar šiandieninė Lenkija pasikeitė? Matant „kre­sų“ pasiutpolkę, nežabotą agresyvų kišimąsi į kitų suverenių valstybių vidaus reikalus, atvirai anti­valstybinių organizacijų tose šalyse rėmimą, šovi­nistinę ir revanšistinę retoriką, sklindančią iš jos aukščiausių oficialių pareigūnų lūpų, beatodairiš­ką tautinių mažumų persekiojimą, barbarišką jų istorijos ir kultūros paminklų naikinimą, ciniškai kalbant apie „demokratijos rojų“ toje šalyje, makia­velinį savo jaunosios kartos nuodijimą suklastota istorija, fariziejišką bažnyčios naudojimą savo šovi­nistinėse machinacijose – tegul kiekvienas pats sau atsako į šį klausimą.

Ši knyga – tai rūstus perspėjimas, įtaigus ragini­mas būti budriems ir neturėti iliuzijų.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s