Girdziusas's Weblog

Just another WordPress.com weblog

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimtinėje, Guronių alkakalnis 2013/05/13

IMG_9183 IMG_9174 IMG_9173 IMG_9172 IMG_9171 IMG_9170 IMG_9184 IMG_9156 IMG_9148 IMG_9147 IMG_9144 IMG_9141 IMG_9137 IMG_9136 IMG_9132 IMG_9131 IMG_9128 IMG_9127 IMG_9120 IMG_9118 IMG_9114 IMG_9110 IMG_9100 IMG_9097 IMG_9093 IMG_9092 IMG_9047 IMG_9042 IMG_9040 IMG_9039 IMG_9035 IMG_9033 IMG_9027 IMG_9026Kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimtinėje, Guronių alkakalnis

Informacija paimta iš internetinio puslapio “Graži tu mano“ – Guronys.

Krašto enciklopedija http://www.grazitumano.lt sukurta įgyvendinant projektą “Bibliotekos pažangai“
Guronių kaimas nepaminėtas jokioje lig šiol Lietuvoje išleistoje enciklopedijoje – toks jis mažas ir nežymus, niekuo neišsiskiriantis iš kitų. O dabar negėda ir nusilenkti prieš Jų Didenybę Guronis. Tasai kaimas – tai ne vien seniūnijos, rajono, bet ir Lietuvos pasididžiavimas. Tai kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė.

Guronys yra Kaišiadorių rajone, 3 km. į pietus nuo Žaslių, 9 km. į rytus nuo Kaišiadorių, ant Žaslių ežero kranto, kurio rytiniame krante esanti kalva Meilės kalnu vadinama. Per Guronis teka Guronių ir Dumsių upeliai. Kaimą į dvi dalis dalina Vilniaus – Kauno geležinkelis. Vietovardis kilęs iš lenkiško žodžio gura – kalnas. 1744 kaimo vardas užrašytas Gurance, 1851 – rusiškai „Подгуранцы“. Guronys (rus. Кгуранцы) minimi 1580, kai buvo priskirti Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. 1795 kaimas (lenk. Gurancow) su keturiomis sodybomis ir 36 gyventojais priklausė Rasavos palivarkui. 1820 kaime gyveno 5 šeimos (keturios Sladkevičių, viena Šumskų) – iš viso 41 gyventojas. Po 30 metų, 1850, minimos jau 6 šeimos – 5 Sladkevičių ir 1 Šumskų. 1881 – 6 sodybos ir 63 gyventojai (59 katalikai ir 4 žydai). 1897 – 100 gyventojų ir 105 dešimtinės žemės. XX a. pradžioje įsteigta slapta lietuviška mokykla. M. Karnilaitės namuose Guronių ir aplinkinių kaimų vaikus mokė daraktorė Rozalija Petkevičiūtė, kilusi iš Eiriogalos kaimo. Į šią mokyklą susirinkdavo po 20 – 30 vaikų, daugiausia 12 – 15 metų mergaičių. Per pamokas vienas iš mokinių, kol kiti mokydavosi skaityti, rašyti, deklamuoti, dainuoti bei įvairių žaidimų, stovėdavo sargyboje. Už mokymą mokinių tėvai daraktorei atsilygindavo maisto produktais.

1919 Sausį Guronis užėmė Raudonosios armijos daliniai, o jau 1919 IV 03 kaimą išvadavo Lietuvos kariuomenės savanoriai. Atsitraukę rusai iš artilerijos smarkiai apšaudė Guronis ir Dalinonių kaimus. Vėliau Guronyse ilgai stovėjo Lietuvos kariuomenės dalinys, saugojęs Žaslių geležinkelio stotį. 1923 – 15 sodybų, 90 gyventojų. 1931 kaime buvo 127,6 ha žemės. Guronys į vienkiemius išskirstyti 1938 metais. Pagal išskirstymo planą dviejuose kaimo sklypuose buvo 146,27 ha žemės: I sklype – Guronyse – 131,74 ha, II sklype, nuo kaimo nutolusiame per 4 km. dešinėje geležinkelio Vilnius – Kaunas pusėje, – 14,53 ha žemės. Šalia II sklypo pažymėtas į Žaslių ežerą įtekantis upelis Brastelis. Didžiausio sklypo savininkas tuo metu buvo M. Slatkevičius. Labiausiai paplitusios Slatkevičiaus, Karnilos, Červoko pavardės. 1947 metais Guronių kaime –15 sodybų, 79 gyventojai. 2000 metais – 20 sodybų, 36 gyventojai. Guronyse yra du alkakalniai, kaimo kapinės. Guronys – kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimtinė, iš Guronių kilęs kunigas Zigmas Červokas.

Reklama
 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s